„Profesija pasirinko mane, o ne aš ją. Kai studijavau, dar gailėjausi, kad nenuėjau kitu keliu, bet dabar kažkaip matau, kad eidama per takelius atradau, kas man tinka, patinka“, – pastebi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
Šiandien I. Burbaitės dienos – labai skirtingos, tačiau visuomet gausios diskusijų su programuotojais, marketingo, pardavimų ar produkto valdymo profesionalais. Techninio rašymo specialistai yra atsakingi už produkto dokumentaciją – kas aktualu klientui, perkant ar naudojantis paslaugomis, produktu, arba kas aktualu su tuo dirbantiems.
Beje, neįprasta ne tik Ievos profesija, bet ir hobis – ji noriai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir mano, kad jie gali padėti daugiau mergaičių atvesti į TECH.
Iš karto ėmėsi plano B: svajonių studijų atsisakė dėl baimių
Paklausta, kaip atsidūrė TECH, I. Burbaitė patikino tiesiog bandžiusi kelis skirtingus dalykus vienu metu, o pasilikusi ten, kur labiausiai patiko.
„Vadovavausi planu B. Įstojau į kalbas ir ieškojau kažko, už ko dar užsikabinti, nes kalba pati atrodė vieniša. Aš norėjau dirbti su kalba. Ieškojau darbo ir pakliuvau į techninės pagalbos specialistės poziciją, IT support’as, ten ir prasidėjo viskas. Ir tada pagrindinių anglų kalbos, komunikacijos, IT žinių gauni. Kalba man atvėrė duris į kitą pasaulį. Gal aš niekada ir nesitikėjau atsidurti IT pasaulyje, bet per anglų kalbą atsidūriau“, – pasakojo ji.
Tiesa, studijuoti pašnekovė iš tiesų norėjo chemiją, tai ir buvo planas A, tačiau išsigando tiksliųjų mokslų, aukštosios matematikos. Savo ruožtu anglų kalba tuomet sekėsi gerai, suviliojo galimybė vienu kartu įgyti ir norvegų kalbos pagrindus – studijos buvo jungtinės.
Trūksta pagalbos, gausu gąsdinimų
Kalbėdama apie tai, ko šiandien trūksta mokyklose, kad daugiau mergaičių susidomėtų TECH sritimi, I. Burbaitė pabrėžė, kad jau nuo mažų dienų egzistuoja „technologijų nerimas“.
„Ir mokykloje pradedama gąsdinti – čia labai sudėtinga, tu nesuprasi, tau per sunku. Žmonės, kuriems gal truputėlį pagalbos reikia, tiesiog yra pamirštami. Žmonės, kuriems daugiau pagalbos reikia, iš viso yra numetami kapstytis patys, korepetitorių pagalba ir panašiai. Tačiau tada jau išsivysto baimė, nenoras. Vien pamatę skaičius, vaikai išsigąsta, nebenori, sunku net galvoti. Kalta ir aplinka, ir edukacinė aplinka šiek tiek, kad gąsdina vaikus ir jie tada nebenori mokytis“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad tiksliuosius mokslus tikrai galima pateikti patraukliai, ugdyti per įpročius.
„Dabar yra pakankamai išpopuliarėjęs populiarusis mokslas kaip žanras. Dažnai kalbama, kad matematika nėra taip sunku, kaip atrodo, tiesiog reikia įpročio. Ir aš, pavyzdžiui, kai dirbau apskaitoje šiek tiek, aš jos taip nebebijau. Man ji nebeatrodo toks baubas, kaip atrodė gal baigiant mokyklą ar mokantis“, – aiškino I. Burbaitė.
Su technologijomis susipažįsta ir žaisdami
Dar vienas būdas, kaip didinti technologijų patrauklumą, galėtų būti ir kompiuteriniai žaidimai, mano pašnekovė. Pati ji mielai užsiima tuo laisvalaikiu, nors „tikra geimere“ savęs ir nelaiko.
„Aš nežaidžiu kiekvieną dieną. Susirandu kažką, kas man patinka, ir tada laisvu laiku kartas nuo karto tiesiog prisėdu, kai man norisi. Man nepatinka, kad tai taptų kažkokiu įpročiu. Ypač, kai jau man atrodo, kad reikia dirbti – norisi kaip hobį palaikyti, ir laisvalaikio praleidimui“, – pasakojo I. Burbaitė.
Tiesa, imlesnius vaikus, pastebėjo ji, kompiuteriniai žaidimai patraukia ne tik savo turiniu, bet ir technologinėmis galimybėmis, moko anglų kalbos. Be to, tokiose platformose kaip „Steam“ gausu ir mokomųjų žaidimų. Pavyzdžiui, „While true: learn ()“, kuris moko, kaip veikia dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis.
„Jie ieško, kaip tą žaidimą būtų galima aplenkti, kaip būti geresniais, kaip padaryti dalykus, kurių gal prisijungus tiesiog paprastai prie žaidimo neišeina, ir tokių inžinerinių metodų rasti. Jie bando mėsinėti tuos failus ir tiesiog atsiranda smalsumas technologijoms. Nuo to pradema judėti link didesnių dalykų, mokytis įvairias programavimo kalbas, žiūrėti, kaip kas veikia“, – aiškina I. Burbaitė.
TECH srityje viskas visada kinta
Tiesa, pati ji, visų pirma, pradėjo dirbti buhalterinio pobūdžio darbą su klientais iš Skandinavijos. Vis dėlto tai greitai atsibodo, trūko iššūkių.
„Nepatiko. Nepatiko tas manualus darbas, nepatiko pats darbo pobūdis, kad tai yra labai robotiška. Tu tiesiog pagal tam tikrą nustatytą planą dirbi ir gali 6 mėnesius į priekį matyti, kas atsitiks. TECH srityje niekada taip nebūna“, – pastebėjo I. Burbaitė.
Net priešingai – pašnekovės teigimu, IT pasaulyje turi nuolat vytis, kartu ieškoti sprendimų besikeičiančioms aplinkybėms, dirbti efektyviai ir greitai. Šiandien ji nori daugiau savo sričių specialistų atvesti į IT, supažindinti su čia egzistuojančiomis galimybėmis: „Tiems žmonėms, kurie kažkada galbūt labai bijojo, parodyti, kad nereiktų bijoti. Verčiau prisijungti ir bandyti atrasti kažką naujo“.
Profesija – unikali pasaulyje: turi tapti visų galų meistru
Dabar I. Burbaitė dirba techninio rašymo specialiste ir pastebi, kad ši profesija yra gana nauja visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje. Anksčiau šias atsakomybes turėdavo programuotojai, IT projektų vadovai.
„Tai yra toks mišinys iš kelių gal net profesijų, kur tu turi tapti visų galų meistru beveik. Turi mokėti daug dalykų ir atpažinti daug dalykų. Tu turi išmanyti ir mokėti komunikuoti. Tu turi turėti kažkiek vadovo savybių, kad tie visi sprendimai būtų priimami. Ir galbūt dokumentacijos visi, ką turi padaryti, kaip ir bendriniai rezultatai, jie nenusėstų kažkur ir neliktų paslėpti. Turi kažkiek suprasti TECH ir dar kitas dalykas yra rašymas“, – apie savo kasdienybę pasakojo I. Burbaitė.
Nors darbas – sudėtingas ir atsakingas, ji džiaugiasi sulaukianti didelio komandos palaikymo. Visuomet randama laiko paaiškinti TECH srities subtilybes, atsakyti į kilusius klausimus.
„Turi sugalvoti aktualius klausimus iš informacijos, kurią tau pateikia, kad galėtum po to tą informaciją perteikti dokumentacijoje. Tai tu, iš esmės, turi susirinkti tokį didelį gniužulą informacijos, kurį po to dėsi kaip tekstą“, – aiškino ji.
Palygino darbą vyrų ir moterų komandose
I. Burbaitė labai gerai gali palyginti darbą komandose, kai daugiau čia yra vyrų (technologijos), ir kai dauguma – moterys (buhalterija).
„Nesijaučiu nesuprasta ar užguita, kažkokia išskirtinė tik todėl, kad aš esu viena mergina tarp programuotojų. Aš kaip tik jaučiuosi labai gerai ir kartais toks jausmas, kad tiesiog sėdi su draugais ir kalbiesi. Nesijaučia stiprios atskirties tarp žmonių ir tikrai niekas nesistengia tavęs nugrūsti į kitą kampą tik todėl, kad tu nepriklausai prie jų, programuotojų, kastos. Jie vis tiek stengiasi įtraukti ir kalbėdami apie tam tikrus procesus. Gal ne viską suprasi, bet turi pabandyti“, – pasakojo ji.
Savo ruožtu anksčiau pašnekovė tikino susidūrusi su situacijomis, kai pasigesdavo nuoširdžios komunikacijos, atsakomybių pasidalijimo. Žavi ją ir atvira, darni technologijų įmonių vidinė kultūra.
Ragina nebijoti rizikuoti: kai mokiausi, niekas nekalbėjo apie galimybę
Žinoma, sunkumų darbe kyla. Pavyzdžiui, kaip atskirti, kuri informacija – aktualiausia, kaip viską spėti, sudėtingus dalykus perpasakoti visiems suprantama kalba. Kadangi tenka daug bendrauti, negali sau leisti būti blogos nuotaikos, pastebi I. Burbaitė.
„Man patinka, kad galima pasimatuoti tam tikras profesijas, ką specialistai iš esmės daro, pamatyti tų vidinių užkulisių daugiau, kur aš gal niekada net nebūčiau išvydusi. Ir kalbu ne tik apie programuotojus, bet ir produkto žmones, marketingą, įvairius vadovus“, – džiaugiasi ji.
I. Burbaitė pastebi, kad technologijų įmonėse šiandien atsiranda vis daugiau darbuotojų, neturinčių išsilavinimo šioje srityje, bet pasižyminčių labai aktualiais įgūdžiais, savybėmis. Todėl ji nori paraginti besidominčius TECH nebijoti rizikuoti, daryti, eiti, klysti ir taip atrasti savo tikrąjį pašaukimą, nepamesti užsidegimo ir neišsigąsti.
„Kai mokiausi, niekas nekalbėjo apie galimybę dirbti techniniu rašytoju. Daugiausia, ką mes žinojome, buvo marketingo žmogus, kuris rašo reklaminius tekstus. Apie šią profesiją aš ir pati ne taip jau seniai sužinojau“, – kad TECH srityje nuolat atsiranda poreikis realizuoti skirtingus gebėjimus, aiškino pašnekovė.