Anot E. Vyšniauskaitės, galiausiai ji išpildė savo svajonę, nors būdavo dienų, kai tekdavo mokytis ir po 10 valandų per parą. Būsimoji programuotoja bandė vienus kursus po kitų, praktikuodavosi ir viena, ir su kolegomis, naujas karjeros posūkis pareikalavo ir papildomų išlaidų. Svajokite, šiandien drąsina ji, bet kartu primena – įvardijus tikslą, svarbu ir susidaryti konkrečių veiksmų planą.
„Galiausiai aš įsidarbinau ten, kur norėjau. Bet labai stengiausi. Išsiunčiau vieną CV, bet aš tikrai labai norėjau į tą darbą patekti ir patekau. Esu labai laiminga“, – savo kelione su laida „Mergaitės taip nedaro“ dalijasi ji.
Pati E. Vyšniauskaitė į TECH sritį pasuko pradėjusi mokytis web dizaino, tuomet tęsė pažintį su frontendu, o šiandien dirba backend programuotoja su Python programavimo kalba. Savo komandoje ji yra vienintelė mergina backenderė.
„Ką aš galiu pasakyti apie backedą, kad man nieko niekados nebus įdomiau. Nes aš ten jaučiuosi architektė. Man labai patinka. Aš jaučiu, kad galiu parašyti kodą, kuris nueis iki duomenų bazės, užtikrins saugumą ir daug dalykų. Ir man labai patinka. Backendas yra nuostabus dalykas, tikrai verta pabandyti. Tiesiog kartais reikia, kad žmogus sužinotų, kad yra toks dalykas kaip, pavyzdžiui, Python programavimo kalba. Nes aš tiesiog nežinojau“, – pripažįsta ji.
Vienus mokslus keitė kiti: pradėjo nuo web dizaino
Po mokyklos studijuoti komunikacijos srityje pradėjusi E. Vyšniauskaitė dar antrame kurse pajuto, kad vis dėlto savo ateitį įsivaizduoja kitaip. Tuomet ji atrado savarankišką mokymąsi.
„Tiesiog atsidariau „Youtube“ ir galvojau, kur galėčiau save išbandyti. Tai, pirmiausia, bandžiau web dizaine. Užsirašiau į web dizaino kursus. Bet juose man labiausiai patiko paskutinė paskaita, kai mes prisilietėme prie kodo. Aš įsigijau dar vienus frontendo kursus, JavaScripto ir ten jau daugiau galėjau save realizuoti“, – prisimena pašnekovė.
Ir savo baigiamojo bakalauro studijų darbo temą ji bandė sieti su naujai atrasta aistra, rašė apie piratavimą. Įstojusi į verslo vadybos magistro studijas, atliko robotų-konsultantų finansinių technologijų įmonėse tyrimą. Nors jos magistro darbas buvo pripažintas vienu geriausių universitete, dirbti su investicijomis ar Fintech pašnekovė nesusiviliojo, suprato, kad vis dėlto norėtų išbandyti backend programavimą ir Python programavimo kalbą, įsigijo šios srities kursus.
Mokydavosi po 10 valandų per dieną: atrado programavimą poromis
Paklausta, kaip atrodė jos veiksmų planas svajonei pasiekti, E. Vyšniauskaitė sakė tuomet gerai supratusi, kad tik kursų baigimo pažymėjimo tam, kad gautum darbą šioje srityje, neužteks.
„Aš tiesiog susiradau draugų. Mes kartu pair programminom (liet. programavimas poromis), buvome tokiame pačiame lygyje, vieni kitiems padėdavome ir, realiai, mes kartu vienu metu susiradome darbą. Skirtingose darbo vietose, bet visi ten, kur norėjome“, – džiaugiasi programuotoja.
Nors nė vienas projektų, prie kurių tuo metu dirbo, dienos šviesos galiausiai neišvydo, idėjos ir darbo pobūdis juos motyvavo pakankamai, kad neprarastų ūpo mokytis. Beje, šiandien ji skaičiuoja, kad tuo gyvenimo etapu mokydavosi po 10 valandų per dieną, buvo net atradusi sistemą, kaip palaikyti discipliną, neprarasti efektyvumo. Iki pirmojo darbo programavimo ji mokėsi maždaug metus.
„Kad būtų įdomiau mokytis, aš vieną dieną eidavau į vieną biblioteką, kitą dieną – į kitą biblioteką, trečią dieną – su draugais. Ir tiesiog bandydavau savo mokymosi įvairovę padaryti vis įdomesnę. Realiai, mokydavausi 10 valandų per dieną. Savo noru. Niekas manęs nevertė, bet tiesiog mano planas buvo toks, kad kiekvieną dieną turiu daug mokytis, bet neturiu sėdėti prie to paties stalo. Turiu atrasti žmonių, kurie man padėtų, ir kad mes kartu spręstume tas problemas“, – pasirinktą strategiją įvardijo E. Vyšniauskaitė.
Prie vaikinų kompanijos galiausiai priprato: mėgo futbolą, važinėja motociklu
Pastebėjus, kad gyvenime turbūt ne kartą turėjo girdėti frazę „Mergaitės taip nedaro“, E. Vyšniauskaitė prisiminė, kad Varėnoje, kur užaugo, nuo mažumės ją dažniau supo berniukai, kol galiausiai ji turbūt priprato prie vaikinų kompanijos.
Pašnekovė anksti susidomėjo futbolu, priklausė moterų futbolo komandai, žaidė ir rankinį. Laisvalaikiu ji taip pat grieždavo smuiku, yra dirbusi modeliu. Pašnekovės mama daug metų važinėja sportiniu motociklu, šį hobį paveldėjo ir ji pati.
Tad, nors neretai nuo karjeros TECH moteris atkalba būtent artima aplinka, E. Vyšniauskaitei taip nenutiko, iki šiol už palaikymą ji dėkinga ir tėvams.
„Tėvai visą laiką labai stengėsi, labai norėjo, kad atrasčiau save. Dabar jie labai laimingi. Ir nė karto, pavyzdžiui, tėtis nepasakė, kad gal esu vyrų specialybėje. Niekados. Iš tėvų pusės visada gaudavau labai didelį palaikymą“, – neslėpė pašnekovė.
Įkvepia pavyzdžiai iš aplinkos
Anot E. Vyšniauskaitės, dabar tikrai yra pakankamai daug informacijos, kaip išmokti programuoti, netrūksta įvairių mokymų ir kursų, pagal kiekvieno poreikius pritaikomų programavimo kalbų.
„Aš sau sakydavau, kad turiu pinigėlių, visus juos atiduodu mokslui, nes man tiesiog reikia griežtesnės disciplinos. Kai aš jau atėjau į TECH pasaulį, supratau, kad šis mokslas yra labai didelis. Sau sakau, kad programuotojas yra visados studentas. Visą gyvenimą. Jis labai turi daug mokytis. Kadangi informacijos yra daug, ji yra beprotiškai įdomi, norėjau visą tai pagreitinti ir dėl to rašiausi į kursus. Bet, manau, kad dabar yra užtektinai informacijos mokytis savarankiškai, jei yra ištvermės“, – aiškina ji.
Pašnekovė pripažino, kad ją įkvepia ir pavyzdžiai iš aplinkos, realios istorijos, kaip kitiems pavyko pasiekti profesinės sėkmės.
„Mane visada žavėjo daug labiau žmonės, nei knygos. Ne apie viską rašo vadovėliai. Aš visą laiką bandau orientuotis į savo autoritetus. Į žmones, kurie daug pasiekė. Manau, buvimas šalia tokių žmonių irgi labai daug gali atvesti į IT rinką. Nes mane, realiai, tai atvedė kartu ir žmonės. Mane užaugino“, – pripažino ji.
Papasakojo apie savo darbo kasdienybę
Paklausta, kaip mano, kodėl ne tiek daug merginų, lyginant su kitomis sritimis, renkasi backend programavimą, E. Vyšniauskaitė patikino, kad tai turbūt susiję su darbo principu – čia rezultatas nėra iš karto aiškiai matomas.
Kasdien ji su kolegomis sprendžia didelių sistemų problemas, bendrauja su klientais, kuria naujus funkcionalumus. Be to, vadovaudamasi savo mentoriaus sudaryta programa, toliau tobulina profesines žinias. Įmonėje gyvuoja ir daug neformalių veiklų, kai kolegos dalinasi iššūkiais, su kuriais darbe susidūrė, aktualiomis naujovėmis.
„Tikrai nėra taip, kad visą laiką sėdi prie kompiuterio ir kažką darai. Padirbi prie kompiuterio, tada eini su klientais pabendrauti, kiekvieną dieną yra tam tikri stand upai, kurių metu visa komanda susirenka, aptaria reikalus ir panašiai. Kiekvieną dieną einu į darbą kaip į šventę ir labai džiaugiuosi, kad dirbu būtent backendere, kad dirbu tokioje nuostabioje kompanijoje. Niekados kažkaip nepagalvojau, ar dirbu su vyrais ar su moterimis. Jei turėčiau galimybę kažką pakeisti savo komandoje, tikrai nekeisčiau“, – užtikrina programuotoja.
Ji taip pat sako niekada nesusidūrusi su neigiama kitų reakcija dėl to, kad yra moteris ir programuoja, į kolegas visuomet žvelgusi kaip į draugus: „Aš labai daug mokiausi savarankiškai. Ir po to patekau į labai stiprią kompaniją, kurioje niekados nieko nepajutau, kad esu viena moteris. Mano komanda yra beprotiškai nuostabi ir pagrindinis mūsų tikslas – kaip sukurti gerą produktą. Niekas neturi laiko galvoti, ar moteris, ar vyras tai padeda pasiekti“.
Jei nebijote daug mokytis, tai taps beprotiškai įdomu
Tiems, kurie galbūt šiandien svarsto apie galimybę dirbti TECH srityje, E. Vyšniauskaitė, visų pirma, pataria nusiteikti, kad teks daug mokytis.
„Su kiekviena diena tas mokymasis tampa vis įdomesnis. Kiekvieną dieną mokiausi, mokausi ir kiekvieną dieną vis daugiau noriu sužinoti. Nebuvo nė vienos dienos, kad aš galvočiau, kad galiu sustoti, ar man kažkas nepatinka. Nes kiekvieną dieną išmoksti vis daugiau ir gali daugiau padaryti. Ir tas mokymasis tampa beprotiškai įdomus“, – užtikrina ji.
Pasak pašnekovės, IT sferoje yra labai daug pasirinkimų, tad nereikėtų savęs apsiriboti tik viena profesija, programavimo kalba ar kitais nepagrįstais įsitikinimais, pavyzdžiui, dėl lyties.
„Negalvokite, į kokią komandą einate, ar į vyrų, ar į moterų. Aš asmeniškai niekados negalvojau. Nes aš visą laiką dieviškai mėgau Python. Man labai patiko ir aš visą laiką galvojau, kad mano tikslas – būti gera programuotoja“, – kas svarbiausia, pabrėžė ji.