Išskyrė tris ilgalaikių pokovidinių simptomų grupes: juos jaučia dažnas persirgusysis

Daliai persirgusiųjų koronavirusu, nemalonūs ligos simptomai neskuba atsitraukti. Kaip pastebi V. Uzelienė, nuo pat koronaviruso ligos pradžios atlikta daug tyrimų, kurių metu įvairiomis kryptimis stengiamasi ištirti pačios ligos eigos ypatumus ir po persirgtos ligos išliekančių simptomų priežastis, jų dinamiką, gydymą ir ilgalaikes pasekmes.

Vienas išsamesnių ir naujausių tyrimų publikuotas medicinos žurnale JAMA, kuris apima 45 tyrimų sisteminę apžvalgą ir apibendrina sukauptą informaciją. Įvairiose studijose dalyvavo virš 1,2 mln. COVID-19 sirgusių 4–66 metų amžiaus asmenų visame pasaulyje, tirtas 2020 ir 2021 metų periodas. Ilgiausias pacientų stebėjimo periodas buvo 12 mėnesių. Atliktų tyrimų išvadose susisteminami simptomai, kurie suskirstomi į tris dideles grupes – klasterius.

„Pirmoji pagrindinių pokovidinių simptomų grupė – nuovargis ir migruojantys kūno skausmai arba nuotaikų svyravimai, antroji – sutrikusios pažintinės funkcijos, kai pasireiškia užmaršumas arba pablogėjusi dėmesio koncentracija, „smegenų rūkas“, ir trečioji – įvairios apimties kvėpavimo sutrikimai ir nuolatinis kosulys“, – pagrindinius pokovidinius simptomus įvardija V. Uzelienė.

COVID-19

Tyrime atskleidžiama, kad tokie ilgalaikiai simptomai arba vienas iš jų pasireiškė 6,2 proc. sirgusiųjų ūmia COVID-19 liga. Iš jų ilgalaikiai simptomai pasireiškė 43 proc. asmenų, gydytų intensyvios terapijos skyriuje, 27 proc. gydytų bendruose ligoninių skyriuose ir 5,7 proc. gydytų namuose.

Po persirgtos simptominės koronaviruso infekcijos 51 proc. asmenų pasireiškė nuolatinis silpnumas ir kūno skausmas ar nuotaikų kaita, 60 proc. atvejų – kvėpavimo sistemos sutrikimai, 35 proc. – pažintinių funkcijų pablogėjimas. Simptomų trukmė tęsėsi virš 3 mėnesių, o 15 proc. atvejų turintiems pokovidinius simptomus jie tęsėsi net iki 12 mėnesių.

Ilgalaikiai simptomai dažniau kamuoja moteris: įtakos turi genai

Vertindama tyrimų duomenis, V. Uzelienė atkreipia dėmesį į tai, kad rizika ilgalaikiams simptomams pasireikšti labiau būdinga moterims ir tiems, kurie buvo gydyti reanimacijoje.

„Įdomu tai, kad, vertinant pagal lytį, ūmūs simptomai būdingesni vyrams, todėl manoma, kad ilgalaikiai simptomai turi kitokį išsivystymo mechanizmą. Nustatyta, kad moterys bendrai į ūmias virusines ligas reaguoja lengviau ir jų imuninė sistema kaip atsaką į ligą gamina daugiau antikūnų. Tačiau jos turi daugiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas ir priešvirusinius vaistus. Manoma, kad su moteriška X chromosoma susiję genai ir apsprendžia polinkį virusinėms ir autoimuninėms ligoms. Apžvalgoje daroma išvada, kad autoimuninis procesas ir yra ilgalaikio pokovidinių simptomų išsivystymo priežastis“, – teigia V. Uzelienė.
Pandemija

Anot jos, autoimuninė būklė, kai organizmas pernelyg intensyviai gamina daug uždegiminių ląstelių, kurios atakuoja mūsų pačių organizmą kaip svetimą, palaiko ilgalaikius pokovidinius simptomus. Juos palaiko ir išsivystę krešėjimo sutrikimai, sutrikusi endokrininės sistemos veikla bei kiti faktoriai.

„Tyrimų apžvalgoje nurodoma, kad 63 proc. visų ilgalaikius simptomus turėjusių asmenų sudarė moterys. Įdomu tai, kad vyresnėms nei 20 metų moterims rizika, kad išsivystys ilgalaikiai simptomai, lyginant su tokio pat amžiaus vyrais, yra 5,1 proc. didesnė. O jauniems, iki 20 metų žmonėms, amžiaus ir lyties įtaka kaip rizikos faktoriai ilgalaikiams simptomams išsivystyti nenustatyti“, – teigia V. Uzelienė.

Miegą, pojūčius ir atmintį veikiančius simptomus galima „ištreniruoti“

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, ilgalaikiai pokovido simptomai apibrėžiami kaip daugiau nei 3 mėnesius besitęsiantys minėti simptomai. Kaip rodo tyrimo atvejų analizė, jie gali užsitęsti iki 12 mėnesių.

„Simptomų įvairovė labai plati. Vis dėlto, negalavimo priežastį svarbu nustatyti laiku. Panašūs simptomai būdingi ir kitoms ligoms, todėl neverta užtęsti ir laukti savaiminio pasveikimo. Atlikti tyrimai ir skiriamas gydymas dažniausiai palengvina būklę. Tačiau kai kuriais atvejais simptomai regresuoja lėtai, reikalinga kantrybė“, – sako V. Uzelienė.

Paklausta, ar pokovidinius galima įveikti patiems, ar, vis dėlto, tenka tiesiog laukti, kol grįš uoslė, skonis, įprasta miego ir atminties veikla, gydytoja pabrėžia, kad pacientas pats turi likti budrus ir save stebėti.
Vida Uzelienė

„Tais atvejais, kai vargina dusulys, rekomenduočiau kvėpavimo pratimų kompleksus, kuriuos reikėtų taikyti ilgesnį laiką, pamažu didinant intensyvumą, atlikti kasdien. Nuovargį ir nemigą galima spręsti pasivaikščiojimais gryname ore, įvertinant savo pajėgumą ir kasdien pridedant po kelis intensyvesnius žingsnius. Susikaupimo ir atminties treniruotės sprendžiant loginius uždavinius, mokantis atmintinai tekstus, be jokios abejonės, prisidės prie atminties pagerėjimo. Uoslę, kaip ir raumenis, galima treniruoti įvairių kvapų aromatais. Toks receptorių dirginimas stimuliuoja ir padeda jiems greičiau atsistatyti. Kaip ir po kitų ligų, taip ir pokovidiniu laikotarpiu tikslingos visos reabilitacinės procedūros, atsižvelgiant į nusiskundimus ir organizmo būklę“, – pataria gydytoja.

Išsamesni duomenys apie tai, kaip ilgalaikius simptomus veiks naujos koronaviruso atmainos, dar tik renkami, tačiau jau yra žinoma, kad omikron ir jo atmainos yra lengviau užkrečiamos ir turi nesunkią ligos eigą.

„Paprastai eiga niekuo nesiskiria nuo paprasto peršalimo. Užsitęsęs sausas kosulys, krūtinės skausmas, susilpnėjusi klausa, uoslės pablogėjimas yra dažniausiai pasitaikantys šios atmainos ilgalaikiai persirgtos ligos simptomai. Neretai prasidėjusi gerklės skausmu ir sloga, ši liga komplikuojasi sinusitu, rečiau plaučių uždegimu, kurie sutrikdo darbingumą arba gerokai apriboja įprastą veiklą. Tačiau lėtinėmis inkstų, kepenų, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis sergantys, o taip pat ir vyresnio amžiaus žmonės gali patirti ir gana komplikuotą ligos eigą“, – teigia V. Uzelienė.
Poliklinika

Net jei viruso eiga yra lengvesnė, gydytoja įspėja, kad karščiuojant ir sloguojant nereikėtų lankytis viešose vietose, pagal galimybes dirbti nuotoliu, dėvėti kaukę ir neplatinti ligos, gerbti savo artimuosius, kolegas. Jei simptomai intensyvėja ir bendra būklė blogėja, bet kuriuo ligos metu verta kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus ir apžiūrą, paskirs tinkamą gydymą.

Akivaizdu, kad virusas nebus visiškai išnaikintas: mutacijos – neišvengiamos

Nors su koronavirusu žmonija gyvena jau beveik trejus metus, iki šiol negalime pasakyti, kad apie COVID-19 žinome viską, nes liga vis pateikia naujienų. Nors įvairiuose tyrimuose dažnai kalbama apie labiausiai būdingus ilgalaikius simptomus, sirgusieji neretai susiduria su retesniais, tačiau taip pat daug nerimo keliančiais simptomais.

„Apie šią ligą vis dar kalbama su klaustuku: ar tai pradžios pabaiga ar pabaigos pradžia? Anksčiau minėti tyrimai sisteminti pagal labiausiai paplitusius pokovidinius simptomus. tačiau jų, pavienių ir netikėtų, yra labai įvairių. Kraujo tyrimuose neretai stebima mažakraujystė, užsitęsia ligos pradžioje atsiradę virškinimo sutrikimai – lengvas pykinimas, apetito ir sotumo sutrikimai, viduriavimas. Teko pastebėti, kad įvairiu laikotarpiu moterys skundžiasi padidėjusiu galvos plaukų slinkimu, kartais net kuokštais. Tokius praktinius pastebėjimus patvirtina ir mokslinės literatūros šaltiniai“, – teigia gydytoja.

V. Uzelienė pastebi, kad vaikams būdingi dar kitokie pakitimai – pavyzdžiui, dauginiai organų uždegiminiai pažeidimai.
Karantinas Vilniuje

„Kreipiasi tėvai dėl vaikų pilvo skausmo, viduriavimo, odos bėrimo, galūnių patinimo ir kitokių simptomų. Kraujo tyrimuose būna aktyvūs uždegiminiai rodikliai, echoskopiškai nustatomi padidinti skausmingi uždegiminiai reaktyviniai limfmazgiai. Ir tik atmetus kitas ligas ir kruopščiai surinkus anamnezę, paaiškėja, kad vaiko šeima ir persirgo COVID-19 infekcija, panašūs lengvi simptomai buvo ir vaikui“, – sako V. Uzelienė.

Nors COVID-19 liga pasauliui jau šiek tiek jau pažįstama, gydytoja pažymi, jog akivaizdu, kad SARS-CoV-2 virusas nebus visiškai išnaikintas. Anot jos, tai reiškia, kad ir toliau teks prisitaikyti prie gyvenimo su COVID-19.

„Neišvengiamai susidursime su mutavusiu virusu. Kokie nauji simptomai atsiras, parodys laikas. Tačiau, vertinant viruso kitimą, tikėtina, kad kitame pandemijos etape viruso perdavimas bus mažesnis, atsargumo priemonės taip pat bus sušvelnintos. Ir vargu ar išvengsime laiko, kuris vėl pareikalaus iš mūsų budrumo. Paguodžia tai, kad jei virusas juda endemiškumo link, kasdieninio gyvenimo jis neturėtų trikdyti“, – sako gydytoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją