– Kaip dažnai reikėtų profilaktiškai pasitikrinti dantis?
– Vaikams ir paaugliams rekomenduojama pas odontologą apsilankyti kas šešis mėnesius, nes jie dėl netaisyklingos ir nereguliarios burnos ertmės priežiūros, o taip pat dėl besivystančio organizmo priklauso ėduonies rizikos grupei. Suaugusiesiems, neturintiems didelių nusiskundimų, rekomenduojama pasitikrinti dantis bent kartą per metus.
– Kokios dažniausios kasdienės dantų priežiūros klaidos?
– Net 90 proc. pasaulio gyventojų serga burnos ligomis, o labiausiai paplitusios iš jų – dantų ėduonis ir periodontitas. Šių ligų atsiradimą dažniausiai lemia mūsų elgsena – žalingi įpročiai, mitybos pobūdis, burnos higienos įgūdžiai. Norėčiau pabrėžti kasdienės burnos higienos svarbą.
Efektyviausios priemonės dantų apnašų šalinimui – prieinamos kiekvienam, o dantis valytis svarbu ne tik tam, kad būtų pašalinti matomi maisto likučiai. Dantų valymas yra ir bakterinės plėvelės, susidariusios ant danties paviršiaus, suardymas tol, kol ji nespėjo sukietėti – mineralizuotis. Šis procesas ima vykti jau per pirmąją parą, todėl svarbus kasdienis dantų valymas ir periodiškumas.
Jei apnaše įsikuria bakterijos, jos ten gali gyventi nuolatos ir gadinti dantis bei pakenkti dantenoms. Dantų valymui ir bakterinės plėvelės suardymui geriausiai tinka dantų šepetėlis – tai gali būti paprastastas dantų šepetėlis, nors aš rekomenduoju valytis vieno danties šepetėliu ir ultragarsiniais šepetėliais, kurių šereliai vibruoja, tokie šepetėliai puikus motyvatorius ir pagalbininkas padedantis apnašas išsivalyti šiek tiek lengviau. Svarbu nepamiršti ir kasdienio tarpdančių išsivalymo, nes juose prisikaupia daug apnašų. Tam reikėtų naudoti tarpdančių siūlą ir tarpdančių šepetėlius.
– Dėl kokių sutrikimų vertėtų sunerimti nedelsiant, o kokias procedūras galima atidėti, jei trūksta pinigų ar laiko?
– Jeigu jaučiate diskomfortą, skausmą burnos ertmėje, tai yra signalai, kad jums reikia gydytojo odontologo konsultacijos. Tik konsultacijos metu apžiūrėjus ar padarius rentgeno nuotrauką galima įvertinti būklės sudėtingumą ir laiką, per kurį gali stipriai pablogėti. Todėl delsti tikrai nepatariu, juk dantų skausmas skausmo skalėje priskiriamas prie vienų iš didžiausių.
– Kokias dantų ligas lietuviai linkę uždelsti gydyti ir kokios to pasekmės?
– Labai liūdna, bet ta žmonių grupė yra vaikai. Tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikų dantų būklė – viena prasčiausių Europoje. Problema ta, kad ne visi vaikai nuo mažens mokomi teisingai rūpintis burnos higiena. Mažyliai pavyzdį ima iš savo tėvų, tad jei šie blogai prižiūri dantis, greičiausiai jų vaikai ateityje taip pat turės daug problemų. Svarbu nuo mažens savo atžalas įpratinti valytis dantis ir rūpintis kasdienine burnos higiena, profilaktiškai lankytis pas odontologą.
Profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Situaciją vertinti reikia ypač rimtai, nes daugelyje Lietuvos regionų vaikų dantų ėduonies paplitimas siekia iki 85 procentų. Į pirmą klasę vaikai ateina jau turėdami 3–4 ėduonies pažeistus, plombuotus ar išrautus dantis. Tad visos burnos ligų pasėkmės, su kuriomis susiduria suaugę pacientai, yra skurdžios profilaktinės priemonės ir įgūdžių nesuformavimas vaikystėje.
– Kaip nugalėti odontologų baimę?
– Odontologų baimę sukelia žinių stoka apie būsimą procedūrą, taip pat blogų patirčių prisiminimai, dažniausiai kylantys iš senų laikų, kai medicina dar nebuvo tokia pažengusi. Nesvarbu, kokia yra jūsų baimės priežastis, ją tikrai galima sumažinti.
Pirmiausia rekomenduočiau pasistengti šią savo baimę suvokti, atpažinti jos priežastį ir suvokti, kad tai – praeitis. Dabartinė odontologija labai toli pažengė tiek gydymo metodais, tiek bendravimo su pacientais kultūra. Todėl analogiška situacija, kaip vaikystėje, tikrai nepasikartos. Atvykę pas odontologą, paruoškite švarią vietą naujiems prisiminimams talpinti. Leiskite sau patirti naujas emocijas. Ir taip nemalonią patirtį pakeisite malonia patirtimi.
– Kokias procedūras lietuviai renkasi dažniausiai?
– Pagal statistiką, daugumoje klinikų dažniausiai atliekama procedūra yra ėduonies gydymas. Dantų ėduonis, dar kitaip vadinamas kariesu – viena labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. Manoma, kad su dantų kariesu yra susidūrę daugiau nei 90 proc. viso pasaulio gyventojų.
Ėduonis iš pradžių pasireiškia visai nepastebimai, tad norint išvengti ilgo ir sudėtingo dantų gydymo, geriausia užkirsti jam kelią dar ankstyvoje stadijoje. Iš pradžių ant dantų emalio atsiranda tamsesnės dėmelės, tačiau žmogus nejaučia diskomforto ar skausmo. Ilgainiui ėduonis vis labiau pažeidžia dantis: emalis ima minkštėti, prasideda nemalonūs pojūčiai burnos ertmėje, dantys tampa jautrūs šaltiems arba karštiems maisto produktams, o galiausiai dantų paviršiuje atsiveria ertmės, kurias privalu kuo greičiau gydyti.
– Vis labiau populiarėja dantų balinimas, kaip galima jiems pakenkti, jei tai atliekama namuose specialiais rinkiniais ar naminėmis priemonėmis?
– Visų pirma, norint balintis dantis, reikėtų apsilankyti pas odontologą ir su juo pasikonsultuoti. Nerekomenduoju jokių savarankiškų dantų balinimo procedūrų, nes būtina įvertinti, ar tai apskritai galima daryti. Daug kas priklauso nuo to, kokia medžiaga ir kaip yra naudojama, kokios būklės yra dantys.
Gydytojo odontologo prižiūrimas procesas yra tikrai saugus, po dantų balinimo rekomenduojamos priemonės emalio remineralizacijai. Visos tos priemonės, kurių galima įsigyti vaistinėse ar internetinėje erdvėje, yra neveiksmingos, netikslingos, gali būti net kenksmingos. Tai reiškia, kad tos priemonės neveiks ir gali dar labiau pakenkti, kaip, pavyzdžiui, įvairios juostelės, ar reklamuojamos abrazyvios dantų pastos, kurių abrazyvumas yra per didelis, jas reikėtų labai atsargiai naudoti.
Vienų pastų sudėtyje naudojamas papainas, enzimas, kuris labai švelniai nuvalo. Tačiau gali būti naudojamos mikrodalelės, kurios dantis valo abrazyviai, tačiau nebalina dantų, o tiesiog nušveičia pigmentą susidariusį nuo kavos, arbatos ar tabako. Renkantis tokią pastą svarbu atsižvelgti į RDA (reliatyvus dentino abrazyvumas), kuris parodo, kokio abrazyvumo yra dantų pasta. Patartina rinktis mažo abrazyvumo, kurio indeksas yra nuo 0 iki 70.
Taip pat svarbu žinoti, kad ne su visomis balinančiomis pastomis galima naudoti elektrinį dantų šepetėlį. Jei naudosite elektrinį dantų šepetėlį ir dantų pastą, kuri yra vidutiniško ar didelio abrazyvumo, galite labai lengvai ir greitai pažeisti emalį, dėl ko dantys taps jautresni. Balinamųjų pastų negalima naudoti ir tuo atveju, jei dantys yra estetiškai plombuoti, nes jos gali subraižyti plombų paviršių, dėl ko pigmentas tik dar labiau kaupsis.
– Kokios dantų procedūros bei operacijos – sudėtingiausios, ilgiausiai trunka gijimas?
– Burnos chirurgijos procedūros ir sudėtingiausios, ir gijimas po jų trunka ilgiausiai. Burnos chirurgija apima procedūras nuo dantų bei dantų šaknų šalinimo iki komplikuotų burnos ertmės ir žandikaulio srities ligų gydymo. Dažniausia burnos chirurgijos procedūra, su kuria tenka susidurti odontologijos pacientams – dantų šalinimas. Tačiau burnos chirurgija taip pat apima ir didžiulį spektrą kitų įvairių operacijų, kaip navikų šalinimas, periodonto uždegimų gydymas, dantų kaulo persodinimas, dantenų plastika ar augmentacija.
– Kaip prižiūrėti dantis po chirurginių operacijų, pavyzdžiui, protinio danties šalinimo ar kaulo priauginimo?
– Labai svarbu laikytis visų rekomendacijų ir taisyklių po bet kokios chirurginės intervencijos tam, kad gijimo procesas būtų kuo greitesnis ir su mažiausia komplikacijų rizika.
Jeigu po procedūros jums buvo uždėta marlės skiautelė, palaikykite ją burnoje dar pusvalandį. Jei iš operuotos vietos vis dar teka kraujas, užsidėkite naują marlės skiautelę. Lengvas kraujavimas gali tęstis pirmas 24 valandas po operacijos, tai normalu.
Po operacijos prie žandikaulio pridėję keletą valandų, su 10 minučių pertraukomis, palaikykite ledo ar šaltą kompresą. Neglauskite šalto kompreso tiesiai prie odos. Įvyniokite jį į audinį, kad išvengtumėte galimo audinių pažeidimo.
Nevalgykite nieko tol, kol išnyks vietinės nejautros poveikis. Kramtykite neoperuota burnos puse. Rinkitės minkštus ir skystesnius maisto produktus. Po operacijos venkite aštrių, trupių arba žalių maisto produktų.
Atsisakykite rūkymo ir alkoholio. Taip galite sukelti pooperacines komplikacijas, pavyzdžiui, infekciją arba sujudinus operuotą sritį prarasti besiformuojantį kraujo krešulį, kuris labai svarbus audinių sugijimui. Netampykite lūpų ir skruostų, artikuliuokite lūpomis, švelniai. Dieną po operacijos dantis valykite atsargiai, nenaudokite dantų pastos. Stipriai neskalaukite burnos.
Kitą rytą atsargiai išsivalykite dantis (nevalykite žaizdos dantų šepetėliu, nenaudokite intensyvių skalavimo judesių). Tai darykite labai atsargiai, nes žaizda dar šviežia ir gali vėl atsiverti.
Jeigu gydytojas nurodė, dukart per dieną skalaukite burną skysčiu, skirtu burnai skalauti, kurio sudėtyje yra chlorheksidino. Nenaudokite įprasto dantų skalavimo skysčio, nes jis gali suerzinti operuotą burnos vietą. Neišsigąskite, jei atsirado mėlynių, stiprių veido sutinimų (didėjančių maždaug 48 valandas po operacijos), pakito veido spalva, operuota vieta suminkštėjo, sunku išsižioti, taip pat galite sukarščiuoti. Gerkite jums išrašytus priešuždegiminius vaistus ar antibiotikus. Praėjus 48-72 valandoms po operacijos jūsų savijauta turėtų pagerėti.
Keletą dienų po operacijos venkite tiesioginių saulės spindulių ir sunkaus fizinio darbo, pirčių, saunų pramogų. Gerai pailsėkite, tai padės greičiau pasveikti. Jei operacija jums buvo atlikta viršutinio žandikaulio srityje, o ypač jei tai viršutinio žandikaulio sinuso pakėlimo operacija, čiaudėdami neužspauskite nosies, venkite pūsti nosį.
– Kiek laiko po chirurginių operacijų prireikia visiškam atsigavimui: neskauda valgant, nejaučiamas diskomfortas?
– Priklausomai nuo procedūros sudėtingumo, laikantis paskirto režimo visi simptomai pradeda mažėti po 5-7dienų, o komfortas pajaučiamas išėmus siūlus po 10-14dienų.
– Kokios galimos komplikacijos po chirurginių dantų gydymo procedūrų?
– Galimi šalinamų ar greta esančių dantų ir jų šaknų lūžiai, kraujavimas po danties pašalinimo, minkštųjų audinių ir kaulo infekcijos. Taip pat galimas žandinio ančio atsivėrimas po viršutinių krūminių dantų pašalinimo, ūminis ir lėtinis sinusitas. Šalinant apatinius protinius dantis pasitaiko apatinės lūpos, smakro odos, liežuvio jutimo sutrikimo atvejų, tačiau per keletą mėnesių jutimas dažniausiai atsistato savaime.
Be jau išvardytų rizikų, galimos ir atokiosios komplikacijos, pavyzdžiui vaikams dėl pažengusio dantų ėduonies ar traumos prieš laiką pašalinus pieninius dantis, galimas netaisyklingas nuolatinių dantų dygimas, lemiantis netaisyklingą sąkandį.
Retai pasitaikančios komplikacijos – apatinio žandikaulio lūžiai, išnirimai, itin gausus kraujavimas, išplitusios infekcijos, sepsis, alerginės reakcijos į nuskausminimui naudojamus vaistus.