Pastatų stogai, ant kurių dabar sodinami augalai, yra dengti gofruota geležimi, kuri žaibiškai ir smarkiai kaista karštomis dienomis. Todėl pastatams vėsinti reikia daug elektros energijos. Augaliniai stogai sugeria šilumą ir veikia kaip pastatų izoliatoriai, todėl sumažėja energijos sąnaudos vėsinimui ar šildymui. Tai reiškia, kad augalai ant stogo natūraliai vėsina namus karščiausiais mėnesiais, taip pastatui reikia mažiau elektros energijos, jai pagaminti reikia mažiau išteklių, į aplinką išskiriama mažiau anglies dvideginio ir pastatas daro mažiau įtakos klimatui.
Lietuvoje tokių pastatų dar nėra, tačiau ant kai kurių statinių sienų augalų yra. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Botanikos sode stovi išskirtinis objektas. 1962 m. statybos pastatas iki 1974 m. buvo gyvenamosios paskirties (12 butų). Perdavus jį VU Botanikos sodui jame įsikūrė laboratorija ir administracija. Panaudojus dviejų investicinių programų (ir projektų) lėšas pastatas iš esmės atnaujintas tiek pilnai išnaudojant visas pastate buvusias patalpas (du aukštus, t.y. pusę visų buvusių patalpų pilnai pritaikant laboratorijos reikmėms), tiek sukuriant jame ir visai naują lankytojams skirtą infrastruktūrą (įrengiant dar vieną laiptinę, liftą, apžvalgos aikštelę ant pastato stogo, įrengiant jame ir edukacines erdves). Maža to, pastatas apsodintas augalais. Žaliajam fasadui laistyti buvo įrengta automatinė laistymo sistema, sujungta su greta esančiu tvenkiniu, pastatui šildyti sumontuota geoterminė įranga, ant stogo įkurdinti saulės kolektoriai.
Naujai pristatytoje, šešių metrų aukščio oranžerijoje daiginami ir dauginami augalai, čia svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą, drėgmę ir apšvietimą todėl oranžerijoje netrūksta mikroklimatą valdančių technologinių sprendimų – rekuperacijos, šildymo, specialaus apšvietimo, laistymo, tręšimo sistemų.
Šaltinis: „Sky News“.