Trūko vietų bendrabučiuose
Pernai dalis studentų liko prie suskilusios geldos: smarkiai pabrangus būsto nuomai, jauni žmonės užvertė prašymais universitetų bendrabučius, tačiau visiems jiems vietos neužteko. Šiemet universitetai, paklausti, ar tokia situacija nepasitaikys, atsako štai ką.
„VU bendrabučiuose turime galimybę apgyvendinti 5500 asmenų, Universitetas nuolat siekia sudaryti galimybę studentams gauti šias vietas. Pernai metais rudenį 95 proc. prašymus pateikusių pirmakursių gavo vietas VU bendrabučiuose. Kiek pirmakursių bus apgyvendinta VU bendrabučiuose šiemet, galėsime pasakyti tik rugsėjo mėnesį, kai bus pasirašytos apgyvendinimo sutartys“, – teigiama Vilniaus universiteto komentare.
Vilnius Tech universitetas teigia, kad: „Apgyvendinant prioritetą teikiame pirmojo ir antrojo kurso studentams, tačiau tikimės, kad bendrabučiuose apsigyventi pakaks vietų ir bus sudarytos sąlygos visiems norintiems. Taip pat skatiname studentus neužimti ar / ir nerezervuoti papildomų vietų bendrabutyje, jeigu studentai nėra apsisprendę, ar bendrabučio kambarys yra tikrai reikalingas.“
Tiesa, šių metų liepos viduryje Vilniaus savivaldybės puslapyje pasirodė žinia, kad Vilniaus universitetas Plytinės gatvėje projektuoja penkis naujus gyvenamosios paskirties pastatus – bendrabučius. Paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose išvardinti penki bendrabučių korpusai: A, B, C, D ir E. Numatomas adresas – Plytinės g. 17A, t. y. Saulėtekyje, netoli dabartinių bendrabučių miestelių. Tad vietų bent jau VU bendrabučiuose ateityje bus daugiau.
Kainos auga
Tie, kuriems visgi pasiseks gauti vietą bendrabutyje, už ją mokės daugiau. Štai Eltai VU bendrabučių centras teigė, kad, šiais metais kambarių nuomos kainos, priklausomai nuo kambario vietų ir gyventojų jame skaičiaus, sieks nuo 55 eurų iki 240 eurų per mėnesį, kai praėjusiais metais – nuo 44 iki 174 eurų. Pigiausias variantas – triviečiame kambaryje gyvenant trims asmenims, brangs 11 eurų,o brangiausias – triviečiame kambaryje gyvenant vienam asmeniui, net 66 eurais.
Reaguodamas į augančius kaštus, Vytauto Didžiojo universitetas (Kaunas) kai kurių bendrabučių kambarių, tarp jų ir brangiausiųjų – kurių nuomos kaina siekia 210 eurų už mėn., kainas pakėlė dar 2022 m. rugsėjo 1 d. Anot VDU Studentų reikalų departamento direktoriaus Manto Simanavičiaus, šiais metais brangs pigiausi kambariai, kurių kaina pakils 15 eurų, nuo apie 60 eurų į mėn. iki 75 eurų į mėn. Anot VDU atstovo, šių kambarių nuomos kaina kelta vėliau dėl to, kad juos dažnai renkasi socialiai pažeidžiami studentai.
Anot VDU atstovo, šių kambarių nuomos kaina kelta vėliau dėl to, kad juos dažnai renkasi socialiai pažeidžiami studentai.
„Sprendimas kainas koreguoti dviem etapais buvo priimtas atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų studentų situaciją, kurie buvo pasirinkę pigiausią apgyvendinimo kainos tarifą, todėl jis nekito praeitais metais, tačiau šiais metais, atsižvelgiant į faktines bendrabučių eksploatacines 2022 m. pajamas ir išlaidas, kurios pabrango, mes esame priversti kainą pakelti“, – Eltai komentavo M. Simanavičius.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, reaguodamas į augančias elektros energijos kainas, nuomą pakėlė dar praėjusiais metais. Kaip teigė universiteto kancleris Vaidotas Trinkūnas, šiais metais universiteto kambarių kainos išlieka tokios pačios, svyruojančios nuo 80 iki 240 eurų priklausomai nuo žmonių kiekio ir sąlygų.
„Susiklosčius tam tikrai ekonominei situacijai, kuomet staigiai išaugo energetinių resursų įkainiai buvome priversti praėjusiais metais padidinti ir bendrabučių kainas. Tačiau lyginant su praėjusiais metais šiemet universiteto bendrabučio kainos liko nepakitusios“, – Eltai aiškino V. Trinkūnas.
Be tėvų paramos ar darbo mokytis būtų sunku
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus laidoje „Delfi diena“ sakė, kad šiandien yra bendrabučių, kuriuose nuomotis vietą kambaryje kainuoja nuo 50 eurų, tačiau tokių pigiausių kambarių visiems studentams neužtenka.
„Kainos kyla kai kur ir iki 200-300 eurų ir už bendrabučio kambarį. Tai aišku, viskas priklausys nuo to, kokį kambarį studentas gauna, ar vienvietį, ar dvivietį. Bet problema yra ta, kad tų pigiausių kambarių, kurie studentams yra prieinamiausi, yra ribotas kiekis. Labai gaila, bet tą mažiausią kainą gali gauti ne visi“, – teigė P. Vaitiekus.
Jis tęsė, kad šiandien studentui be artimųjų finansinės paramos arba darbo mokytis kitame mieste, ypač Vilniuje, yra neįmanoma. Galimos stipendijos, kurias gauna taip pat ne visi studentai, yra tokios mažos, kad jų vos pakanka nuomos už pigiausią bendrabučio kambarį mokesčiui.
„Labai gaila, bet studentas, kuris negauna finansinės paramos iš artimųjų išsilaikyti gali labai sunkiai. Turint omenyje tai, kad netgi skatinamosios stipendijos prasideda nuo 60 eurų ir jos dydis dengia bendrabučio kambario kainą. Todėl studentui pačiam save išlaikyti ir be galo sunku. Viena iš išeičių yra artimųjų parama, bet tyrimai rodo, kad didžioji dalis studentų dirba. Dirba tam, kad galėtų išgyventi studijų laikotarpiu“, – akcentavo P. Vaitiekus.
Kaip išgyventi?
Nereikia būti matematikos mokslo daktaru, kad paskaičiuotume, jog studentui gyventi sostinėje ar Kaune yra brangu. Negavus bendrabučio kambario, kai kuriems ir neįmanoma, jeigu tėvai regionuose dirba paprastus darbus ir gauna minimalius ar kiek didesnius nei minimalius užmokesčius. Būsto nuomos kainos Vilniuje nuo metų pradžios yra paaugusios apie 20 proc., Kaune – apie 13 proc. Vidutinė išnuomoto buto kaina (mediana) Vilniuje liepos mėnesį buvo 600 Eur. Lyginant su birželio mėnesiu, kaina pakilo apie 9 proc. Tuo tarpu Kaune vidutinė nuomos kaina reikšmingai nekito. Liepos mėnesį vidutinė išnuomoto buto kaina siekė 450 eurų. Nuo metų pradžios nuomos kaina Kaune paaugo apie 13 proc.
Žinoma, galima nuomotis ir kambarį, tačiau paskaičiuokime: jeigu viso, sakykim, dviejų kambarių buto kaina Vilniuje yra 600 eurų, tai jame gyvenant dviem asmenims nuomos kaina, dalijant ją per pusę, išeina po 300 eurų. Nepamirškime komunalinių paslaugų mokesčių, maisto ir kelionių į universitetą išlaidų, kitų paslaugų. Kai kurie tėvai ir patys studentai mano, kad gyvenimo pradžią jaunam žmogui gali palengvinti valstybė, skirdama daugiau lėšų universitetams, o šie skirtų daugiau stipendijų arba galimybes nemokamai gyventi bendrabučiuose tiems, kurie atvyksta iš kitų miestų. Tai būtų pilietiškumo, pagalbos apraiška. Kitu atveju atrodo, kad mokslas greitai taps įkandamas ne visiems. Ar mokslas šiandien tampa turtingųjų privilegija? Apie tai pakalbėsime kitose „Mano poveikio“ publikacijose, o kol kas Jūs galite išreikšti savo nuomonę, balsuokite apačioje.