Kas lemia kraujo atsargų stygių?
Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė laidoje „Delfi diena“ sakė, kad norint nejausti kraujo atsargų trūkumo dėl to dirbama kasdien ir intensyviai. Ji pasidžiaugė ir atvykstančių donorų supratingumu.
„Šiuo metu situacija yra pakankamai stabili. Tačiau kiekviena diena, jeigu yra prasta, neturime atsiliepiančių atvykti, gali pakenkti kitai dienai“, – pabrėžė L. Kryžauskaitė.
Anot jos, dažniausiai trūksta tų kraujo grupių, kurios yra labiausiai paplitusios populiacijoje. Tai yra I ir II kraujo grupių, kurias turinčių pacientų taip pat netrūksta. Gydytoja taip pat įvardijo pagrindines priežastis, dėl kurių atsiranda kraujo atsargų stygius.
„Dabar pastebime didesnį kraujo sunaudojimą, didesnį jo poreikį. Galbūt tai lemia pacientų gydymui taikomos inovacijos ar pacientų gyvenimo trukmės ilgėjimas. Natūralu, kad kraujo komponentų poreikis yra didesnis. Tačiau tikimasi, kad vakar dienos donorų skaičius bus didesnis šiandien ir rytoj“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Pasak L. Kryžauskaitės, kraujo atsargoms įtakos turi ir sezoniškumas. Kiekvienais metais stygius jaučiamas vasaros pradžioje bei sausio-vasario mėnesiais, tačiau laikui bėgant šis rodiklis tampa vis mažiau reikšmingas.
Teigiamas poveikis donorų sveikatai
L. Kryžauskaitės teigimu, nereikėtų pamiršti, kad kraujo aukojimas turi teigiamą poveikį ir paties donoro sveikatai.
„Pirmiausia, jeigu žmogus tą daro reguliariai, jo sveikata yra nuolat prižiūrima. Gydytojas, kuris atlieka donorų atranką, išsamiai apklausia dalyvį. Taip pat atliekami kraujo, hemoglobino vertinimo tyrimai, matuojamas kraujospūdis. Ši pradinė atranka įrodo, kad žmogus yra prižiūrimas ir stebimas. Kiekvienas donoras ištiriamas ir dėl tam tikrų infekcijų“, – sakė gydytoja hematologė.
Tačiau, pasak L. Kryžauskaitės, negalima žmonių kviesti tapti donorais vien tam, kad jie pasitikrintų dėl kokių nors ligų.
„Donoras į Kraujo centrą turėtų ateiti tik žinantis, kad yra sveikas ar kad tuo metu jaučiasi sveikas. Svarbu, užtikrinti transfuzinį saugumą pačiam pacientui, kad neliktų nuslėptų detalių“, – akcentavo laidos pašnekovė.
Anot jos, pagal klinikinių tyrimų rezultatus dažnai donuojantys rečiau serga širdies kraujagyslių ligomis, pirmine arterine hipertenzija. Negatyvioji donorystės pusė yra ta, kad dažnai aukojantys kraują susiduria su geležies stoka organizme, tačiau, L. Kryžauskaitės tikinimu, yra duomenų, kad toks geležies balansavimas gali apsaugoti nuo solidinių navikų ir rečiau sergama vėžiniais susirgimais.
Dar viena donoro sveikatos prevencija, kuri taikoma Santaros klinikų Kraujo centre, yra galimybė pasirinkti tam tikrus tyrimus. Pavyzdžiui, elektrolitų, cholesterolio, gliukozės, kepenų funkciją vertinančius ir kt. Tokiu atveju donorai turi galimybę įvertinti ir savo pačių sveikatos būklę.
„Jeigu kraujas yra donuotas, taip pat galime aptikti tam tikrus niuansus. Pavyzdžiui, individualiai pacientui parenkant kraują, kuris buvo dovanotas, išryškėja tam tikri dalykai. Būna tokių situacijų, kad padonavus galime identifikuoti tam tikrus kraujo donoro būklės pakitimus“, – kalbėjo L. Kryžauskaitė.
Ji priminė, kad donoru gali tapti pilnametystės sulaukęs žmogus, tačiau viršutinė žmogaus amžiaus riba yra sunkiai apibrėžiama, nes Santaros klinikų Kraujo centre yra donorų, kurių amžius siekia daugiau nei 65 metus.
„Įvertindami jų sveikatą, prisiimame visą atsakomybę. Viršutinė amžiaus riba nėra tokia svarbi, tačiau donoras turi jaustis sveikas ir užduoti sau keletą klausimų: ar aš jaučiuosi gerai, ar man per paskutinius keturis mėnesius nebuvo atlikta intervencinės procedūros, susijusios su mano sveikata, ar aš nevartoju vaistų. O jeigu vartoju, ar nebuvo atliktos kokios nors intervencijos“, – detalizavo laidos pašnekovė.
Anot jos, prieš ruošiantis duoti kraujo, žmogui rekomenduojama būti lengvai pavalgiusiam, nes riebaus maistas gali turėti įtakos kraujo tyrimams, ir atsigėrus vandens.
