Juk galima kasdien fotografuoti save ir savo rutiną! Kadrą po kadro gražiame fone ar išvis be fono, atsikėlus ar jau einant miegoti, fiksuoti patiekalą restorane nešantį padavėją, o vėliau ir lėkštę keliais rakursais. Fotografuoti įdegusią nuogą koją paplūdimio fone ir knygos, kurią ketini skaityti, puslapį. O visų svarbiausia – nuotraukomis gausiai dalintis socialinėje erdvėje, kad visiems būtų aišku, jog skaniai valgai, gražiai atrodai, skaitai ir keliauji. Juk nesuteiksi progos kitiems pagalvoti, kad tau liūdna ar nesiseka. Net jei sieloje tuo metu tikrai ne geriausi laikai. O ir nuėję į tarkime koncertą, susirinkusieji nevengia didelę dalį jo stebėti per telefono ekraną. Su Respublikinio priklausomybės ligų centro psichologe Kotryna Mikalauskaite susėdame pokalbiui apie priklausomybę nuo savęs fotografavimo, socialinių tinklų ir tą slidžią ribą, kai idealaus pasaulio miražas ekrane jau pradeda griauti realius gyvenimus.
Priklausomybė nuo fotografavimosi, savęs pozicionavimo socialiniuose tinkluose – šio amžiaus rykštė? Ar gausybė „selfių“, įrašų soc. tinkluose, savo gyvenimo detalių viešinimas gali byloti apie tai, kad žmogus susiduria su emociniais iššūkiais, galbūt jau yra priklausomas nuo šio proceso?
Socialiniai tinklai ir jų naudojimas kasdienybėje yra besikeičiančios visuomenės atspindys ir savaime tai nėra būtinai neigiamas reiškinys. Viešinamos nuotraukos bei tekstai gali būti sveikos saviraiškos dalis, kūrybingumo atspindys. Taip pat, šiais laikais socialiniai tinklai ir turinio viešinimas jau yra ir neatsiejama kai kurių profesijų dalis.
Vis dėlto, perteklinis socialinių tinklų naudojimas ir fotografavimasis tapo aktualia šiuolaikinių psichologinių tyrimų tema ne veltui. Psichologiniai tyrimai ieško ryšių, kaip šis elgesys gali veikti savęs ir savo kūno suvokimą, savivertę, nuotaiką. Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, tačiau pastebima, kad kai kuriais atvejais nuolatinis savęs fotografavimo ir viešinimo procesas gali būti susijęs su tam tikrais emociniais iššūkiais.
Kitas aspektas yra susijęs su elgesio priklausomybėmis – jei žmogus keldamas turinį į socialinius tinklus gauna teigiamas reakcijas, tai gali sukelti malonias emocijas ir pasitenkinimą, tačiau šis jausmas yra trumpalaikis, dėl to gali atsirasti vidinis spaudimas kelti turinį vis dažniau. Dėl šio panašumo į priklausomybes dažnai ir pradedama kelti temas apie priklausomybę socialiniams tinklams, kuomet asmenys ilgainiui skiria vis daugiau savo laiko ir resursų turinio kėlimui, nepaisant galimų neigiamų pasekmių.
Kaip atskirti, kas yra įprastas ir normalus, o kas – jau perteklinis elgesys soc. tinkluose? Kur yra toji takoskyra tarp įprastumo ir elgesio, kuris jau gali būti traktuojamas kaip sutrikimas ar priklausomybė?
Įprastas elgesys socialiniuose tinkluose gali apimti daugybę sferų: bendravimą, santykių palaikymą, informacijos dalinimąsi, saviraišką, profesinių tikslų siekimą. Tačiau galima atkreipti dėmesį į keletą kriterijų, kurie gali rodyti, kad socialinių tinklų naudojimas tampa pertekliniu ar net žalingu. Pirmiausia, jei laikas, kurį praleidžiame socialiniuose tinkluose, pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, tikslų siekimui, žmogus nuolat tikrina socialinius tinklus, net kai tai nėra tinkama, pvz. darbe ar mokykloje. Taip pat jei socialiniai tinklai tampa pagrindiniu laisvalaikio užimtumo šaltiniu, bendravimas socialiniuose tinkluose pakeičia realų kontaktą su žmonėmis, pastebimi sunkumai nutraukiant socialinių tinklų naudojimą bei ryškus neigiamas emocinis poveikis. Jei žmogus pradeda jausti daug nerimo ar nusivylimo negavus norimo patvirtinimo socialiniuose tinkluose arba apskritai kasdienybėje jaučia prislėgtumą ir motyvacijos stoką, tai gali byloti, kad šis elgesys jau yra perteklinis arba kad tai yra kitų sunkumų simptomas.
Ar influencerių amžius tam tikra prasme verčia jaunąją, o gal ir ne tik, kartą rodyti visas savo gyvenimo detales ir jaustis prastai, jei to nedarai? Ar gali būti, kad apskritai gyvenimo afišavimas lydi į daugiau emocinių problemų nei naudos? Viena vertus, soc. tinkluose pastaruoju metu daugėja atvejų, kai žinomi žmonės paviešina savo emocinius iššūius, kas tarsi gali padėti ir kitiems normalizuoti savo būsenas ir jas spręsti. Antra vertus, afišuojama prabanga, sėkmė, finansinė gausa galbūt gali skatinti mintis „kodėl pas visus aplink taip gerai, tik pas mane ne“. Ką manote?
Influencerių kultūra skatina asmenis dalintis visais savo gyvenimo aspektais. Tai gali sukelti spaudimą, ypač jauniems žmonėms, kurie šiandien dažnai lygina savo kasdienybę su tuo, ką mato socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad nuolatinė sėkmės ir tobulumo demonstracija gali sukelti savivertės krizę: žmonės lygina savo gyvenimą su kitų „idealiais“ gyvenimais, o tai gali sukelti nerimą, depresyvumą, savęs nuvertinimą ir neigiamus įsitikinimus apie save bei savo gyvenimą.
Kita vertus, asmenys viešai kalbantys apie savo emocinius iššūkius, besidalinantys realistiška informacija su auditorija, gali padėti sumažinti stigmas ir skatinti atvirumą. Tai rodo, kad socialiniai tinklai gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių emocinei gerovei.
Kaip gydoma priklausomybė nuo socialinių tinklų, nuo fotografavimosi, noro nuolat save afišuoti? Ar yra specialistų, kurie gali su šituo padėti? Ar gali būti taikomas medicininis gydymas?
Jei žmogus įsivertina, kad jo socialinių tinklų naudojimas jau tampa žalingu ir sukelia neigiamų pasekmių jo gerovei – yra keletas būdų, kaip žmogus galėtų sau padėti. Elgesio priklausomybės gydymas gali apimti įvairius metodus, tokius kaip psichologinis konsultavimas ar psichoterapija. Tai padeda asmenims suprasti savo mąstyseną ir elgesį, identifikuoti nepadedančius mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su socialiniais tinklais, ir juos keisti.
Grupinė terapija, savipagalbos grupės, bendruomenės, taip pat gali suteikti paramą. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas ir farmakologinis gydymas, ypač jeigu yra gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų.
Kokių veiksmų pats žmogus turėtų imtis, o ko galbūt kaip tik vengti, jei nori save apsaugoti nuo tokio pobūdžio priklausomybės? Ir kokia savipagalba egzistuoja žmogui, kurio elgsena jau priskirtina priklausomybei?
Tikrai yra nemažai būdų, kaip asmuo pats galėtų sau padėti mažinti socialinių tinklų naudojimą ir didinti savo psichologinį atsparumą ir gyvenimo gerovę. Rekomenduojama nusistatyti ribas ir apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Taip pat skirti laiko savirefleksijai, kodėl žmogus naudojasi socialiniais tinklais bei kaip tai veikia jo emocijas, ar tai teikia džiaugsmo, ar vis dėlto po to asmuo jaučiasi prastai. Rekomenduotini ir alternatyvūs užsiėmimai, nesusiję su socialiniais tinklais, tokie kaip fizinė veikla, įvairūs hobiai, savišvieta, sąmoningumo lavinimas ir meditacija.
Ar apskritai priklausomybė nuo soc. tinklų ir perteklinis savęs fotografavimas gali būti atskira diagnozė, ar tai vis dėlto dažniau būna pasekmė kažkokio kito psichikos sveikatos iššūkio kaip antai nerimo sutrikimas, depresija, o galbūt asmeninio gyvenimo sunkumai, savivertės svyravimas?
Priklausomybė nuo socialinių tinklų ar perteklinis savęs fotografavimas šiuo metu nėra oficialiai pripažinta atskira diagnostinė kategorija, tačiau tai gali būti vertinama kaip elgesio priklausomybė. Taip pat, šie požymiai jie gali būti traktuojami kaip elgesio simptomai, susiję su kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Specialistai tokiais atvejais atlieka išsamų vertinimą, siekdami nustatyti, ar elgesys yra savarankiškas sutrikimas, ar tai atspindi kitas, gilesnes problemas.