– Atsispiriant nuo minėtų skaičių, kiek žmonių su kokiais sutrikimais susiduria, klausimas – ką jie iš esmės rodo, ar atspindi realybę Lietuvoje?
– Ir taip, ir ne. Šie skaičiai atspindi realybę žmonių, kurie kreipėsi pagalbos, bet neatspindi, koks yra paplitimas, o jis yra dar didesnis. Nes žmonės nesikreipia, nežino, kad gali kreiptis, nemano, kad jų sunkumai yra tokio lygio, jog reikėtų kreiptis. Tam daromi epidemiologiniai tyrimai, kai atsitiktine tvarka žmonės apklausiami, tiriami. Tie tyrimai parodo tikslesnį vaizdą, kiek ir kokių sunkumų patiria gyventojai. Bet, aišku, tie tyrimai yra labai brangūs ir ne taip lengva juos atlikti. Taigi skaičiai gali būti didesni už jūsų minėtus.
– Paminėjote, kad žmonės nežino, kur kreiptis. Ar nežino, ar vis dėlto bijo? Nes stigmos tikrai vyrauja. Nežinau, ar ir dabar žmonės turi tokių baimių, bet anksčiau turėjo – bijodavo kreiptis į psichiatrą dėl įrašo, kuris jam neva gali pakenkti ateityje ieškant darbo ar vykdant tam tikrą veiklą. Tai ar nėra taip, kad žmonės dėl baimės užkerta sau kelią siekti sveikesnės emocinės būsenos?
– Situacija gerėja. Matau, kaip mano paties artimoje aplinkoje keičiasi vyresnių žmonių požiūris į palankesnį psichologinei pagalbai, mažiau nežinojimo, daugiau supratimo, kad tai gali nutikti bet kuriam, kuris susiduria su stresu, sunkumais, trauminiais patyrimais. Tuo pačiu būtų neteisinga sakyti, kad stigmos visiškai išnyko. Jos išlieka, dažniausiai dėl informacijos trūkumo ir dėl to, kad žmonės nenori būti stigmatizuojami.
Tyrimų rezultatai ir situacija psichikos sveikatos sistemoje rodo, kad dėl psichologinių sunkumų mažiau kreipiasi vyrai. Manoma, kad tai irgi susiję su stereotipais, kad vyrui negali būti sunku, jis turi pats tvarkytis su savo sunkumais ir pan.
– Užsiminėte, kad moterys kreipiasi dažniau, galbūt ir ta statistika, kad joms daugiau diagnozuojama psichikos sutrikimų, su tuo susijusi. Bet ar galima tą moterų sunkumą sieti ir su pogimdyvine depresija?
– Ir taip, ir ne. Žinoma, kad pogimdyvinė depresija yra tas reiškinys, su kuriuo susiduria tik moterys. Na, su antriniais jos padariniais susiduria ir vyrai. Streso šeimoje tai sukelia pakankamai. Vis dėlto tai daugiau siečiau su tuo, kad moterys dažniau kreipiasi pagalbos, tad joms dažniau ir diagnozuojama.
Mes čia kalbame apie diagnozes ir tai, kad psichikos sveikatos sistemoje žmonės gauna pagalbą, bet iš tikrųjų tų psichologinių sunkumų išgyvena dar daugiau žmonių. Jie kreipiasi į privačias įstaigas. Taigi ne tik tie diagnozuoti atvejai atspindi, su kiek psichologinių sunkumų susiduria žmonės.
Pavyzdžiui, toks dalykas kaip vienišumas nėra koks nors sutrikimas, bet gali labai stipriai paveikti visą žmogaus gyvenimą. Psichologai žmonėms padeda spręsti ir tokius klausimus.
– Kaip tik turėjau pasiruošęs klausimą apie vienišumą. Kiek vienišumas yra sveikas dalykas? Pabūti su savimi, išgyventi savo emocijas, jas išjausti, kaip ir yra gerai. Bet, kai vienišumas tampa nuolatine būsena, čia jau tikriausiai yra signalas?
– Vienišumas yra apie neatitikimą, kiek man reikia kontakto ir kiek aš jo turiu. Jeigu man jo daug nereikia, užtenka vieno ar kelių žmonių, galiu ilgiau pabūti su savimi, savo mintimis – tai čia nėra vienišumas. Bet, jeigu iš tiesų yra socialinio ryšio poreikis, o jo nėra, tada laikytume, kad žmogus vienišas.
– Norėčiau keliauti prie pagrindinės mūsų pokalbio temos apie amžiaus grupes ir pirmiausia paliesti paauglių grupę. Nes jie dažnai asocijuojami, kad dar yra nesuaugę, nežinantys, ko nori, maištaujantys ir su tuo siejama jų psichologinė būsena, kad tai yra laikina, tai praeis. Klausimas – kada yra tie kertiniai dalykai, kai, pavyzdžiui, maištavimas jau gali būti kokių nors rimtesnių problemų padarinys, galbūt tai gali būti depresijos užuomazgos?
– Norėtųsi pradėti nuo to, kad skirtingose amžiaus grupėse depresijos raiška skiriasi. Maži vaikai irgi gali išgyventi depresiją, tik mes ją matome visai kitaip. Jie dažnai skundžiasi pilvo, galvos skausmais. Vyresniems vaikams, paaugliams depresija gali pasireikšti per emocijų, elgesio sunkumus, agresyvumą, gali būti ir liūdna nuotaika.
Kada jau reikia kreiptis pagalbos, priklauso nuo to, ar, tarkime, paauglio ir jį supančių žmonių gyvenimo kokybė kenčia nuo to, kad jis, pavyzdžiui, maištauja, ar ne. Jeigu kenčia, blogėja mokslai, santykiai, sveikata, tada reikėtų sunerimti ir pirmiausia ieškoti specialisto pagalbos įsivertinti, kas su žmogumi vyksta – ar tai depresija, ar kiti sunkumai, ir tada atitinkamai ieškoti tos profesionalios pagalbos.
– Grįžkime prie vaikų. Ar jūsų paminėtas pilvo, galvos skausmas jau gali byloti apie depresijos požymius?
– Tai siejama su tuo, kad tokio amžiaus vaikams – pradinukams, mažesniems – sunku įvardyti emocijas, kaip jie jaučiasi. Metams bėgant tie įgūdžiai gerėja, jeigu yra tinkama aplinka.
– Kas gali lemti tokią mažų vaikų būseną? Dažnai depresija, psichologiniai sutrikimai siejami su tam tikrais išgyvenimais per tam tikrą gyvenimo etapą.
– Kalbant apie depresiją, yra išskiriami du tipai: endogeninė ir egzogeninė. Endogeninė – daugiau įgimti dalykai, egzogeninė – kai veikia išoriniai stresoriai: pavyzdžiui, šeimoje vyksta konfliktai, mokykloje – konfliktai su bendraamžiais. Paprastai depresija siejama su sunkesniais išgyvenimais.
– Kalbant apie suaugusiuosius, tai yra labai plati amžiaus grupė, kuri susiduria su labai daug stresorių, dirgiklių: darbas, santykiai, paskola, infliacija, karas, ateities baimė, kovidas ir pan. Visa tai gula ant žmogaus pečių. Kaip visa tai veikia suaugusiųjų kartą?
– Jūs viską labai teisingai įvardijote. Didelis gyvenimo tempas, daug įvairių atsakomybių, įsipareigojimų, geopolitinė situacija – karas Ukrainoje, kovidas, ypač jo pradžia, yra didžiuliai stresoriai, kurie sukelia neapibrėžtumą, jausmą, kad negali kontroliuoti situacijos. Tai irgi siejama su depresija.
Viena teorijų, bandanti paaiškinti, kaip formuojasi depresija, yra išmokto bejėgiškumo teorija, kuri sako, kad, jeigu mes bandome ką nors daryti, mums nepavyksta vieną, kitą kartą, apima bejėgiškumas. Ir mes išmokstame, kad geriau nieko nedaryti, nes nieko vis tiek neišeis. Bet tai glaudžiai siejasi su visais šiais stresoriais.
Tarp suaugusiųjų depresija pasireiškia tuo, kad sumažėja noras daryti dalykus, kurie anksčiau teikdavo malonumą. Papildomi simptomai – miego, valgymo sunkumai.
Dar kitokia depresijos raiška yra vyresnio amžiaus žmonių – senjorų. Dažnai sunku diferencijuoti depresiją tarp vyresnio amžiaus žmonių, nes depresijos simptomatika priskiriama natūraliam senėjimui. Tarkime, prastėja sveikata, tau norisi mažiau vaikščioti, kai ką nors skauda, ir tai priskiriama normaliam senėjimui. Taigi depresija tarp vyresnio amžiaus žmonių pasireiškia kitaip, ją gali būti sunkiau atpažinti, priskiriama, kad žmogus sensta.
– Bet ar taip turėtų būti traktuojama?
– Mano supratimu, jeigu mes galime ką nors padaryti, kad gyvenimo kokybė neprastėtų ir žmogus gyventų visavertį gyvenimą nepaisant to, jog kūnas galbūt nebefunkcionuoja taip, kaip norėtųsi, mes turėtume ieškoti pagalbos būdų.
Prieš kovidą pradėjome planuoti savipagalbos programą, skirtą vyresnio amžiaus žmonėms, patiriantiems depresijos simptomus, internetu. Ta programa paremta kognityviosios elgesio terapijos principais, su psichologų palydėjimu, bet ten daug darbo tenka pačiam dalyviui, kur jis susipažįsta su medžiaga, supranta, iš kur ta depresija atsiranda, kas ją palaiko, kaip galima iš jos išeiti ir pan.
Taip sutapo, kad jau vyko parengiamieji darbai ir užklupo kovidas. Tada pajutome nemažą susidomėjimą iš vyresnio amžiaus žmonių, nes tai tapo viena galimybių gauti pagalbą.
Įdomu, kad buvo gana pozityvūs atsiliepimai. Taigi galima ieškoti papildomų būdų, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms gauti pagalbą, jeigu jie, pavyzdžiui, negali ateiti, arba vyresnio amžiaus vyrų atveju, jeigu jie nenori ateiti – čia veikia ta pati stigma, nenorima rodytis, jie tą pagalbą gali gauti konfidencialiai.
Po šios programos sekęs tyrimas parodė, kad ji buvo gana veiksminga. Dėl to džiugu. Bet taip pat džiugina, kad patys vyresnio amžiaus žmonės įsitraukė.
Tiesa, reikėtų pasakyti, kad vyrų vis dėlto turėjome nedaug. Nors visa tai vyko internetu, nereikėjo niekur ateiti, tas stigmos elementas turėjo vaidinti ne tokį svarbų vaidmenį, bet štai vyrų buvo nedaug.
Visą laidą „Rinkis gyvenimą. Psichinės sveikatos sutrikimai gali užklupti bet kokiame amžiuje: kaip juos įveikti“ galite peržiūrėti čia: